TARPDALYKINĖS INTEGRACIJOS GALIMYBĖS

Nijolė Sodonienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė. Šilutės r. Kintų pagrindinė mokykla.

 TARPDALYKINĖS INTEGRACIJOS GALIMYBĖS 

Šiandieninis mokinys aktyviai dalyvauja pamokos veikloje, kai jam neįprastai jungiamos kelių mokomųjų dalykų žinios. Įdomesnė veikla, netradicinės užduotys, darbo metodai, aplinka, priemonės – tai skatina mokytis, plėsti akiratį. Mokomasi iš mokytojų ir bendraklasių (ir kitų klasių mokinių srautinėje pamokoje) kūrybiškumo, kalbėti viešai, drąsos improvizuoti. Remdamasi daugybės vestų integruotų pamokų patirtimi, drąsiai tvirtinu, kad integruotos pamokos – paveikus būdas sudominti mokinius mokomąja medžiaga ir pasiekti geresnių ugdymo(si) rezultatų.

Bendradarbiaudama su kitų dalykų kolegomis, vadovaujuosi „nerašytais principais“: žinias ir veiklą sieti su Lietuvos gyvenimu, senuoju mūsų (baltų) tikėjimu, tautosaka ir  būtinai su dabartimi; pateikti mokinių autoriteto (,,žvaigždės”) pavyzdį, jo nuomonę; daugiau laiko skirti kalbėjimui – savo darbo pristatymui; analogijomis plėsti akiratį.

Lietuvių kalbą ir literatūrą dažnai integruojame su etika, daile, teatru, informacinėmis technologijomis, anglų, rusų kalbomis, mokinių nuostabai – su biologija, matematika, geografija, kūno kultūra. Esant galimybėms, pamokas vedame ne kabinete, o kitoje erdvėje: Kintų Vydūno kultūros centre (panaudojame vykstančių parodų medžiagą), Vydūno muziejuje, daugiafunkciame centre, bibliotekoje, valgykloje, koridoriuje, miške, Kuršių marių pakrantėje.

Daug lietuvių kalbos pamokų integruota su daile, pvz.: „Gyvybės medis“, „Žodžio ir vaizdo dermė“, „Klasės knyga“, „Lietuviškumas kalėdiniuose papročiuose“. Dešimtokams paliko įspūdžių „Postmodernizmas.  FLUXUS“ 3 pamokos, kurių uždavinys: naudojantis žiniomis apie FLUXUS veiklą, atlikti kūrybinę lietuvių kalbos ir dailės užduotį, viešai pristatyti verbaline ir neverbaline kalba, kurti FLUXUS čia ir dabar, tolerantiškai vertinti tai darantį. Mokiniai individualiai ar porose atliko namų darbą: sukūrė pasirinkta tema 20-25 žodžių tekstą ir parašė ant neįprastai paruošto popieriaus lapo, įdomiai supakavo; pasiruošė neįprastą aprangą. Pamokų „kabinete po stichinės nelaimės“ pradžioje netikėtai FLUXavo mokytojos, po to – mokinių namų darbas. Žiūrėtas, aptartas Z. Šteinio filmukas „Buvo buvo, kaip nebuvo“. FLUXUS kūrimas vyko čia ir dabar: mokiniai rašė laišką musei ant lapų skiaučių, teatrališkas jį perskaitė.

Lietuvių literatūrai suprasti būtinas istorinis kontekstas, kuris mokiniams aiškėja integruotose su istorija pamokose, pvz.: „Riterių pasaulis“, „Asmenybės reikšmė istorijoje. Literatūrinis portretas“, „Spausdintos knygos kelias“. Jau 7 metai  aktuali pamoka „Partizanai. Vienui vieni“. Iki jos lietuvių kalbos pamokose žiūrėtas filmas „Vienui vieni“, istorijos – „Miško broliai“. Per 2 integruotas pamokas jungėsi žinios ir jausmai: dešimtokai atliko ištraukų iš partizano Dzūko dienoraščio suvokimo užduotis, klausėsi bendraklasių skaitomų B. Krivicko eilėraščių, pranešimų apie partizaninį karą Lietuvoje, rezistenciją žodžiu, apie grupės „Skylė“ albumą „Broliai“. Dirbdami grupėse, atliko užduotis su nuotraukomis, pasitarę porose pristatė 20 knygų apie „nematomą frontą“ Lietuvoje. Apie tiesioginę praktinę jungtį, perimtą iš partizanų patirtį, sužinojo iš vaizdo medžiagos „Karas po karo – dabartiniai kariai – specialus dalinys – Žaliukai”.

Nemaža lietuvių kalbos pamokų integruota su teatru, pvz.: 9-8 kl. „Lyg didis slėpinys sielai iškyla tėvynė“ (Vydūnas). Meninis teksto skaitymas“, 8-10 kl. „Asmens jausmų ir bendruomenės konfliktas V. Šekspyro tragedijoje „Romeo ir Džiuljeta“ ir mūsų laikais. Skaitymas vaidmenimis“.

Mokiniams patinka, kai užduotį gali atlikti naudodamiesi technologijomis – kompiuteriu, mobiliuoju telefonu ir kt. Keli lietuvių kalbos ir informacinių technologijų projektai vykdomi daug metų. „Klasės knyga” – šeštokai lietuvių kalbos užduotį pagal duotą planą atlieka rašydami ranka, paskui vadovaujami informatikos mokytojo dirba kompiuteriu, o apibendinamojoje pamokoje kiekvienas pasakoja apie savo lapą-darbą. Septintokai apie perskaitytą knygą ruošia pateiktį „Autorius ir kūrinys“ ir ja naudodamiesi pristato knygą. Devintokus stebinančios pamokos „Pristatau pasauliui save“: kūrybiškai naudodamiesi lietuvių k. mokytojos planu, rašo apie save, tą tekstą modeliuoja, iliustruoja naudodami kompiuterinio maketavimo programą „Scribus“, intergruotoje pamokoje kiekvienas pristatydamas savo darbą pasakoja, rodo ir tai, kas apie jį bendraklasiams nežinoma.

Itin pavykusi integracija su biologija „Širdis ir nuoširdumas“. Pamokos uždavinys:  pakartojus organų transplantacijos svarbą, širdies sandarą, aptarus širdies, kaip jausmų simbolio, raišką ir lietuvių patarlių prasmę, susipažinus su fotografijos menu – knyga „Širdis yra graži“, bent patenkinamai atlikti biologijos testą ir lietuvių k. užduotį – sukurti pastraipą (per kitas pamokas). Šioje pamokoje, kaip teigė devintokai, išmoksti savaime: nagrinėjant tikrą širdį (kiaulės), aptariant nuotraukas, patarles, ir per jausmus  – ypač klausant L. Reiniks dainos-klipo „Širdis sudegus tyliai“.

Mokinius stebina, kaip mokytojos jungia žinias pamokoje  „Matematinė-literatūrinė kelionė po Klaipėdos kraštą“, kurioje pakartoję žinias apie rašytojus, kultūros veikėjus, kilusius iš Klaipėdos krašto, ir žinias apie stačiakampio ir skritulio ploto skaičiavimą, mastelį ir kelio formulę, atlieka ne mažiau kaip 3 nurodytas matematines užduotis, teksto kūrimo užduotį. Kadangi pamoka vyksta vėtrungių parodoje, eksponatai panaudojami užduotims atlikti.

O pamokoje „Tautinis kostiumas“ buvo bendraujama rusų, anglų, lietuvių kalbomis: klausėsi pranešimų, atliko teksto suvokimo užduotis, įvardino 4-5 tautinio kostiumo dalis, dainavo…

Taigi, ką galime padaryti, kad ugdymas būtų sėkmingesnis? Remdamasi minėtų ir daugelio kitų vestų pamokų patirtimi, siūlau išnaudoti tarpdalykinės integracijos galimybes vedant įvairių dalykų integruotas pamokas tradicinėse ir netradicinėse erdvėse.

Naudoti šaltiniai: konkrečių vestų pamokų medžiaga, idėjų, nesėkmių ir sėkmių analizė.

Taip pat skaitykite

INŽINERINIS UGDYMAS BENDRADARBIAUJANT

Irma Riukienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Inga Razanovienė mokytoja. Šiaulių Simono Daukanto gimnazija.  INŽINERINIS UGDYMAS BENDRADARBIAUJANT …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.