SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS METODIKŲ POVEIKIS 8-14 METŲ VAIKAMS PLOKŠČIAPĖDYSTĖS KOREKCIJAI

Raimonda  Ruplėnienė. Asta Gedvilė, gydomosios kūno kultūros mokytoja ekspertė. Klaipėdos „Medeinės“ mokykla.

SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS METODIKŲ POVEIKIS 8-14 METŲ VAIKAMS PLOKŠČIAPĖDYSTĖS KOREKCIJAI

Darbo aktualumas: įvairių autorių duomenimis apie 1/3 visų gyventojų turi įvairaus laipsnio plokščią pėdą. Plokščiapėdystė – tai ne tik kosmetinis defektas, o sunkus luošinantis susirgimas, kurio galima išvengti, o išgydyti – labai sunku.

Tyrimo probleminis klausimas: Kiek skirtingos kineziterapijos metodikos įtakoja 8-14 metų vaikų plokščiapėdystės korekciją?

Tyrimo objektas: skirtingų kineziterapijos metodikų poveikis 8-14 metų vaikams plokščiapėdystės korekcijai.

Tyrimo tikslas: įvertinti skirtingų kineziterapijos metodikų poveikį 8– 14 metų vaikų plokščiapėdystės korekcijai.

Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti plokščiapėdystės etiologija, pėdos deformacijas ir korekcijos galimybes. 2. Ištirti tiriamųjų išilginę plokščiapėdystę prieš ir po kineziterapijos. 3. Nustatyti tiriamųjų pėdos lenkimo ir tiesimo raumenų jėgos kitimą. 4. Ištirti tiriamųjų turinčių plokščią pėdą, pusiausvyros pokytį.

Tyrimo metodai : 8-14 metų vaikų kineziterapinis testavimas, mokslinės literatūros analizė.

Tyrimo imtis : Tyrime dalyvavo 26 vaikai, iš jų 10 mergaičių ir 16 berniukų, kuriems buvo diagnozuota įvairaus laipsnio išilginė plokščiapėdystė.  Tiriamųjų amžiaus tarpsnis 8-14 metų.

Tyrimo instrumentai : Plantograminis pėdų tyrimas. Naudojant I. Čižinio pasiūlytą indeksą. Pėdos lenkimo bei tiesimo raumenų jėgos vertinimas pagal Lovett. Pusiausvyros mėginiai pagal Schmitz.

Poveikio metodika: abiem grupėms buvo sudarytas priemonių planas ir užsiėmimų tvarkaraštis. Užsiėmimo trukmė 40 minučių. 10 minučių buvo atliekami kineziterapiniai pratimai pėdoms, pusiausvyros lavinimo pratimai, 25 minutės kūno kultūros lavinimo/šokio judesio lavinimo užsiėmimai  bei 5 minutės atsipalaidavimo pratimai.

1Tyrimo rezultatai: Išilginės plokščiapėdystės kitimas I grupės tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta poveikio metodika – specialūs pratimai ir kūno kultūra, prieš KT kairės kojos ir dešinės kojos išilginė plokščiapėdystė kito vienodai. Antro laipsnio plokščiapėdystę turėjo 23%, o po KT gerėjo ir turėjo 85% tiriamųjų. Trečio laipsnio plokščiapėdystė buvo nustatyta 62%, o po KT liko 15% tiriamųjų. Ketvirto laipsnio plokščiapėdystę turėjo 15% , o po KT neturėjo nei vienas tiriamasis.

II grupės tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta poveikio metodika – specialūs pratimai ir šokiai, prieš KT kairės ir dešinės kojos išilginė plokščiapėdystė taip pat kito vienodai. Pirmo laipsnio išilginės plokščiapėdystės nenustatyta nei vienam tiriamajam, o po KT pagerėjo ir buvo nustatyta 54% tiriamųjų. Antro laipsnio plokščiapėdystę turėjo 54%, o po KT gerėjo ir turėjo 38% tiriamųjų. Trečio laipsnio plokščiapėdystę turėjo 38%, o po KT liko 8% tiriamiesiems. Ketvirto laipsnio plokščiapėdystė buvo nustatyta 8%, o po KT neturėjo nei vienas. Palyginus I ir II grupės vaikų išilginės plokščiapėdystės kitimą, ji gerėjo abiejuose grupėse. 1 grupei, kuriai buvo taikyti specialūs pratimai ir kūno kultūra pagėrėjimas stebimas geresnis.

2Pėdos lenkiamųjų raumenų jėgos pokytis Pagal gautus rezultatus matome, kad I grupei tiriamųjų, kuriai buvo taikyta poveikio metodika -specialūs pratimai ir kūno kultūra, kairės ir dešinės kojos pėdos lenkiamųjų raumenų jėga pakito. Prieš KT 3 balus pagal Lovett, turėjo 77%, 4 balus pagal Lovett, turėjo 23% tiriamųjų. Po KT 3 balai pagal Lovett, nebebuvo nustatyta nei vienam ir tiriamųjų. 4 balai, buvo nustatyti 77%, ir 5 balus pagal Lovett, prieš KT neturėjo nei vienas , o po KT raumenų jėga padidėjo 23% tiriamųjų. Taigi, atlikus KT kairės ir dešinės kojos pėdos lenkiamųjų raumenų jėga padidėjo. II grupės tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta poveikio metodika -specialūs pratimai ir šokiai, kairės ir dešinės kojos pėdos lenkiamųjų raumenų jėga nekito. Prieš KT 3 balus pagal Lovet, turėjo 77%, 4 balus pagal Lovet , turėjo 23% tiriamųjų. Po KT vertinimo rezultatai buvo tokie pat. Pagal gautus I ir II grupės rezultatus matome, kad I grupės tiriamiesiems raumenų jėga padidėjo 17%, lyginant su II grupė, kurioje kitimo nebuvo. Vadinasi kūno kultūros užsiėmimai turėjo didesnį poveikį kojos pėdų lenkiamųjų raumenų jėgai gerinti, nei šokių užsiėmimai.

3  Pėdos tiesiamųjų raumenų jėga prieš ir po KT: Pagal gautus rezultatus matoma, kad I grupei tiriamųjų, kuriai buvo taikyta poveikio metodika -specialūs pratimai ir kūno kultūra, kairės ir dešinės kojos pėdos tiesiamųjų raumenų jėga nekito. Prieš KT 2 balus pagal Lovett, turėjo 15%, 3 balus pagal Lovett, turėjo 54%, 4 balus pagal Lovett , turėjo 31% tiriamųjų. Po KT vertinimo rezultatai išliko tokie pat. II grupės tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta poveikio metodika – specialūs pratimai ir šokiai, kairės ir dešinės kojos pėdos tiesiamųjų raumenų jėga padidėjo. Prieš KT 3 balus pagal Lovet, turėjo 69%, 4 balus pagal Lovet, turėjo 31% tiriamųjų. Atlikus KT kairės ir dešinės kojos pėdos tiesiamųjų raumenų jėga padidėjo. Po KT 3 balai pagal Lovet , nebebuvo nustatyta nei vienam ir tiriamųjų. 4 balai pagal Lovet, buvo nustatyti 69%, ir 5 balus pagal Lovet prieš KT neturėjo nei vienas , o po KT raumenų jėga padidėjo 31% tiriamųjų. Pagal gautus I ir II grupės rezultatus matome, kad II grupės tiriamiesiems pėdos tiesiamųjų raumenų jėga padidėjo 20%, lyginant su I grupės tiriamaisiais, kuriems pokytis nenustatytas. Vadinasi šokio judesių užsiėmimai turėjo didesni poveikį kojos pėdų tiesiamųjų raumenų jėgos gerinimui, nei kūno kultūros užsiėmimai.

 4Pusiausvyros kitimas: Pusiausvyros mėginiai pagal Schmitz naudojami įvertinti funkcinius įgūdžius, susijusius su pusiausvyra. Testą sudaro 14 užduočių: 7 užduotys, vertinančios statinę pusiausvyrą, 7 – dinaminę pusiausvyrą. Susumavus gautus I grupės rezultatus, taikant poveikio metodiką – specialūs pratimai ir kūno kultūra matome, kad tiriamiesiems pusiausvyra gerėjo. Bendras grupės pusiausvyros procentinis pagerėjimas po KT 9%. Susumavus II grupės rezultatus, kuriems buvo taikyta poveikio metodika – specialūs pratimai ir šokiai, matome, kad tiriamiesiems pusiausvyra gerėjo. Bendras grupės pusiausvyros procentinis pagerėjimas po KT 27%. Taigi, matome, kad vaikams lankiusiems šokių užsiėmimus stebimas geresnis pusiausvyros pokytis lyginant su kūno kultūros būrelį lankiusiais vaikais. Socialiniai tyrimai atskleidė šokio judesio terapijos poveikį vaikams, turintiems psichinių sutrikimų. Vokiečių mokslininkų tyrimas, publikuotas 2014 m. nustatė, kad dalyviai, kurie dalyvavo šokio judesio terapijos užsiėmimuose, jautė padidėjusį savo kūno supratimą, socialinius įgūdžius, savęs ir kitų skirtingumą, ir gerą savijautą.

 Išvados: 1 Pėdos deformacija, kuriai būdingas nuleistas išilginis, skersinis arba abu skliautai, pakeltas pėdos išorinis kraštas yra plokščiapėdystė. Dažniausiai plokščiapėdystę sąlygoja , nepakankamas fizinis aktyvumas bei raiščių ir raumenų silpnumas. Norint išvengti plokščiapėdystės būtina stiprinti apatinių galūnių raumenis, avėti tinkamą avalynę ir ne mažiau svarbi kūno masės kontrolė.2. Ištyrus moksleivių pėdų būklę prieš kineziterapiją matyti, kad visi tiriamieji turėjo pėdos deformacijų, po taikytos poveikio metodikos – specialūs pratimai ir kūno kultūra pėdų būklė gerėjo daugiau 3. Nustatytas tiriamųjų pėdos lenkimo ir tiesimo raumenų jėgos kitima gerėjo I grupės tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta poveikio metodika – specialūs pratimai ir kūno kultūra,. 4. Nustačius vaikų pusiausvyros kitimą jis pagerėjo daugiau, II grupės tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta poveikio metodika – specialūs pratimai ir šokiai.

Literatūra : 1. Cameron M.H., Monroe L.G. Physical rehabilitation: evidens-based examination, evaluation and intervention. Canada: Sounders Elsavier; 2007. p. 308-319. 2 Chang J., ir kt., Prevelance of flexible flatfoot in Taiwanese school-aged children in relation to obesity, gender and age. Eur J Pediatr. 2009. 3. David J. Magee (2008). Ortopedic physical assessment. 4. Hinkley T, ir kt Preschoolers’ physical activity, screen time, and compliance with recommendations. Med Sci Sports Exerc, 2012; 44(3): 458–465.

Taip pat skaitykite

TĖVŲ INICIATYVOS TELKIANT BENDRUOMENĘ

Meilė Radavičienė, pradinių klasių mokytoja. Raseinių Šaltinio progimnazija. TĖVŲ INICIATYVOS TELKIANT BENDRUOMENĘ Pradinių klasių mokytojos …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.