INŽINERINIS UGDYMAS BENDRADARBIAUJANT

Irma Riukienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Inga Razanovienė mokytoja. Šiaulių Simono Daukanto gimnazija.

 INŽINERINIS UGDYMAS BENDRADARBIAUJANT

 Šiuolaikinė visuomenė vis dažniau kelia klausimą, ar mūsų švietimo sistema užtikrina gyvenime reikalingų įgūdžių, žinių, kompetencijų ugdymą? Svarstoma, ar mokiniai ruošiami egzaminams, ar gyvenimui bei jų laukiančiai konkurencingai darbo rinkai? Kartais teigiama, kad švietimo sistema vis dar didesnį dėmesį skiria žinioms, tam tikros informacijos įsiminimui nei praktinių įgūdžių ir kompetencijų formavimui. Iš aukštųjų mokyklų dėstytojų dažnai girdime, kad studentams labai trūksta gebėjimo mokytis savarankiškai, mokėjimo kritiškai mąstyti, atrinkti informaciją, ją analizuoti, tyrinėti ir daryti išvadas. Panašiai kalba ir mokytojai. Be to, jie dar susiduria su kita problema – žema mokymosi motyvacija. Kodėl ji žema? Tam turbūt yra daug priežasčių, bet viena jų  – tai ankstyvas, perteklinis ir nekoordinuotas informacinių technologijų naudojimas.

Informacinės technologijos teikia daug galimybių, tačiau daro žalą vaikams, kai jie, dar nemokėdami pasirinkti ir nekontroliuojami tėvų, įsijaučia į tokius žaidimus, kur nereikia nieko įsivaizduoti, kurti, mąstyti. „Kompiuteriniai žaidimai įperša vaikui mintį, kad norint ką nors sukurti, laimėti nereikia mąstyti, tik daugybę kartų atlikti tą patį, spausti tą patį mygtuką, naudotis ta pačia funkcija, kol pavyks“ (L. Slušnys). Taip jie įpranta viską daryti greitai, daug nemąsčius, neįsigilinus, o mokymosi procese mąstymas yra būtinas. Gaudama gatavus produktus, auga vaizduotę prarandanti karta. Vaizduotės reikalaujančios užduotys, pvz. skaitymas, tampa per sunkios, neįdomios. „Mokslininkai teigia, kad vaizduotė yra viena mąstymo formų. Jos „augimas” susijęs su mąstymo raida: tik įvaldžius vienas mąstymo operacijas, pereinama prie kitų, sudėtingesnių. <…> Vaizduotė sukuria pagrindą ne tik mąstymui „augti”, bet ir galimybę mintyse išlaikyti „paveikslą”, vadinasi, yra susijusi su atmintimi ir, neabejotinai, su kalbos raida“ (L. Slušnys).

Švietimo sistemoje esančias problemas pajaučia ne tik švietimo srities specialistai, bet ir darbdaviai. Jie vis dažniau kalba, kad trūksta gerų inžinerinį išsilavinimą turinčių bei programavimą išmanančių specialistų, kurių paklausa tik auga. Vis mažiau abiturientų renkasi inžinerines studijų programas, reikalaujančias įvairių tiksliųjų bei gamtos mokslų žinių ir įgūdžių.

Siekdami tobulinti ugdymo kokybę, skatinti mokymosi motyvaciją ir norėdami suteikti mokiniams ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių bei Šiaulių darbo rinkai aktualių kompetencijų, kartu su socialiniais partneriais ugdymo turinį papildėme inžinerinio ugdymo komponentais. Tai ugdymo turinys, kuris gali padėti atitraukti vaikus nuo virtualaus pasaulio pramogų, dažniausiai nelavinančių nei mąstymo, nei kūrybiškumo. Jame numatytos veiklos skatina mokinius tyrinėti, atrasti ir kurti, o ne vartoti.  Tikimės, kad jis padės motyvuoti mokinius, suteikdamas jiems ne tik žinių ir įgūdžių, bet ir daug teigiamų emocijų. Džiugu, kad ši idėja sudomino aukštąsias mokyklas (ŠU, VGTU, Šiaulių valstybinę kolegiją), ŠPRC, miesto verslininkus ir pramoninkus. Tai įrodė, kad pasirinkta ugdymo kryptis yra įdomi ir labai reikalinga. Mūsų sumanymui steigti inžinerinę klasę pritarė ir mokinių tėvai bei bendradarbiauti, ugdant jaunuosius inžinierius, sutinkanti Medelyno progimnazija. Jų lūkesčiai sutapo su mūsų vizija ir tikslais, t.y. sudaryti moksleiviams sąlygas formuotis kaip kūrybingoms asmenybėms, gebančioms teorines žinias pritaikyti praktikoje. Ugdyti inžinerines kompetencijas, atskleidžiant inžinerinių procesų pažinimą, kūrimą bei valdymą. Padėti mokinimas planuoti savo karjerą, supažindinant su mokymosi galimybėmis bei darbo rinka. Augti ir ugdyti mokinius taip, kad jie būtų pasiruošę studijuoti inžinerines programas, o po studijų įgyvendintų savo tikslus, dirbtų savo miesto bei savo šalies labui. Turime augti, kad augtų Šiauliai.

Programoje numatytos veiklos sudaro puikias sąlygas mokiniams pamokų metu įgytas teorines žinias taikyti praktikoje, susipažinti su įvairių sričių inžineriniais procesais, skatina juos bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek ir su įvairių sričių specialistais. Robotikos ir programavimo žinios bei įgūdžiai suteikia galimybę moksleiviams konstruoti ir kurti, o tai lavina jų vaizduotę, mąstymą ir kūrybiškumą. Savo įgūdžius gimnazistai tobulina STEAM mokymuose: „Android programų kūrimas“, „Išmanioji robotika“ bei „Susikonstruok ir užprogramuok robotuką“.

Šiaulių valstybinėje kolegijoje inžinerinės klasės mokiniai jau dalyvavo STEAM programoje „Maisto chemija“, kurios metu klausėsi lektorės V. Petraškienės patarimų, tyrė ir analizavo trijų rūšių šokolado cheminę sudėtį, nustatė angliavandenių bei nesočiųjų riebalų kiekį bei šokolado lydymosi temperatūrą. Gimnazistai taip pat nustatė krakmolą, kuris aptinkamas augalinės kilmės produktuose, stebėjo mėginių pokyčius ir juos paaiškino. Laboratorinio darbo „Medaus organoleptinės savybės“ metu lektorė supažindino moksleivius su medaus rūšių įvairove.  Inžinerinės klasės mokiniai sužinojo, kad medus apibūdinamas organoleptiniais šio produkto kriterijais. Atlikdami bandymus jie ne tik nustatė medaus rūšis pagal spalvą, kvapą, skonį, konsistenciją,  bet ir  priemaišas medaus mėginiuose. Chemijos užsiėmimų metu jaunieji inžinieriai ištyrė išsivirtų moliūgų tyrių chemines savybes. Konduktometriniu metodu ištyrė elektrinį laidį, pH matuokliu nustatė rūgštingumą. Titruodami sultis KIO3 tirpalu, nustatė uogienei naudotų daržovių ir vaisių vitamino C koncentraciją.  Moksleivių dar laukia patrauklus ir ilgas duomenų apdorojimo darbas – įdomu bus palyginti įvairių tyrių pH vertes, elektrinį laidį.

Inžinerinio ugdymo programos įgyvendinimo sėkmę lemia glaudus bendradarbiavimas su Šiaulių Medelyno progimnazija, aukštosiomis ugdymo įstaigomis, ŠPRC, verslo įmonėmis ir organizacijomis. Taip pat džiugu, kad jaučiame tėvų palaikymą ir mokinių susidomėjimą, norą tobulėti, pažinti, atrasti ir kurti. Inžinerinio ugdymo programos įgyvendinimas skatina bendrauti ir bendradarbiauti gimnazijos ir progimnazijos mokytojus, siekiant integruoti temas ir įgyvendinti įvairias veiklas, sudaro sąlygas ir moksleiviams bendradarbiauti tiek su bendraklasiais, tiek ir su mokytojais bei įvairių sričių specialistais. Manome, kad kūrybiškumas ir bendradarbiavimas – vieni pagrindinių sėkmingo ugdymo garantų.

Naudota literatūra:

https://www.tavovaikas.lt „Psichiatras Linas Slušnys – apie nusikaltimą vaiko raidai, kurį daro vis daugiau tėvų“.

Taip pat skaitykite

TĖVŲ INICIATYVOS TELKIANT BENDRUOMENĘ

Meilė Radavičienė, pradinių klasių mokytoja. Raseinių Šaltinio progimnazija. TĖVŲ INICIATYVOS TELKIANT BENDRUOMENĘ Pradinių klasių mokytojos …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.