KŪRYBIŠKAS VAIKAS ŠIUOLAIKINIAME DARŽELYJE

Gražina Musteikienė, logopedė ekspertė. Rasa Pupininkienė, auklėtoja metodininkė. Janina Grigalaitienė, auklėtoja metodininkė. Šiaulių lopšelis-darželis „Žilvitis“.

KŪRYBIŠKAS VAIKAS ŠIUOLAIKINIAME DARŽELYJE

Tikslas – padėti atsiskleisti vaikų kūrybiškumui per meninę veiklą.

Uždaviniai:

  • · Ugdyti vaikų saviraišką per dailę, muziką, teatrą, literatūrą.
  • · Įtraukti grupės tėvelius, darželio bendruomenę, kuriant estetinę aplinką.
  • · Ugdyti vaiko asmenybę, diegti žmogiškąsias vertybes, brandinti kūrybinę mąstyseną, savitumą.

Aktualumas.

Šiuolaikiniai vaikai pasižymi ypatingu, išskirtiniu santykiu su technologijomis, jie drąsūs, aktyvūs ir imlūs naujovėms. Naujausi moksliniai tyrimai bei mūsų pastebėjimai rodo, kad naujos kartos vaikų socialinis bendravimas yra skurdesnis, jų dėmesys trumpalaikis, trūksta vidinės motyvacijos veiklai. Daugelis vaikų siekia greito rezultato be jokių pastangų ir nori gauti greitą atlygį už jį. Kai kuriems vaikams būdingas padidėjęs dirglumas arba prieraišumas, dėmesio stoka.

Problema.

Naujoji „technologijų karta“ – iššūkis pedagogams, specialistams ir švietimo sistemai. Siekis sukurti kuo neformalesnę aplinką, kuo saugesnę, kad žaisdami, tyrinėdami ją, vaikai tenkintų savo poreikius ir atskleistų savo meninius gabumus ir kūrybiškumą, plėtotų talentus.

Problemos analizė.

Dešimtmetį žymūs mąstytojai kūrybiškumą apibrėždavo išskirdami fizinę ir emocinę aplinką, ugdymosi metodus ir priemones, santykius, motyvaciją. Kūrybiškumas apibūdinamas ir kaip meninis gebėjimas bei netradicinis kūrybos rezultatas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumas, nepaisant jų meninių gabumų ar patirties, labiausiai atsiskleidžia per meninę veiklą: dailę, muziką, teatrą, literatūrą.

Meninė veikla – puoselėti ir turtinti vaiko jautrumą ir pažinimo procesus, padėti jam žengti į meno pasaulį. Menu siekiama padėti vaikui atsiskleisti, pajusti bendravimo ir asmeninės kūrybos džiaugsmą – laisvai išreikšti savo įspūdžius jausmais, mintimis, garsais, judesiais, kalba. Kurdami pozityvius santykius tarp tėvų ir įstaigos, kai tėvai bendraudami ir aktyviai dalyvaudami su pedagogais bendrose veiklose, kuria ir geros patirties pagrindus. Vaikai jaučiasi saugūs ir pasitikintys savimi, aplinka.

Žinodami vaikų kūrybiškumo ugdymo svarbą, jau kelerius metus įstaigoje organizuojame rytmetį – pramogą „Kūrybinės raiškos dienos“.

Pramogos organizuojamos per vaidybą, muzikinius ir dailės menus. Specialiai įrengtose erdvėse vaikai atlieka įvairias užduotis – vaidina, piešia, lipdo, konstruoja, dainuoja. Drauge su tėveliais vaikai pasirenka menines veiklas pagal savo pomėgius, gebėjimus. Ugdydami ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybingumą, laikomės tokių principų:

  • suteikiame  vaikams pačias įvairiausias kūrybinės raiškos galimybes;
  • duodame laisvę tyrinėti aplinką;
  • leidžiame susitepti žaidžiant;
  • skatiname dirbti savarankiškai;
  • vertiname vaikų idėjas;

Muzikinėje erdvėje vaikai ir jų tėveliai mokėsi tiksliai pakartoti žingsnelius, atpažinti daineles, išploti ar belsti ritmą, atpažinti įvairius muzikos instrumentus.

Dailės erdvėje rinkosi daugiausiai dalyvių – vaikų ir jų tėvelių. Tapybos ant plėvelės, akmenukų ar stiklo savarankiškai vykdė savo sumanymus, originaliai atskleidė temą. Lipdymo iš molio erdvėje veiklai išmintingai vadovavo ugdytinio mamytė, o būsimieji amatininkai atidžiai stebėjo ir tyrinėjo molio savybes. Kiekvieno darbelis iš molio buvo savitas ir originalus.

Konstravimo iš popieriaus erdvėje vaikai ir jų tėveliai kūrė įdomius ir sudėtingų formų statinius. Vyresnieji ikimokyklinio amžiaus vaikai pakankamai tiksliai atkūrė daiktų formas, proporcijas.

Vaidybos erdvėje vaikai ir jų tėveliai demonstravo gebėjimą naudoti kūno kalbą, derinti kalbą ir judesį. Labiausiai visiems patiko balso ir kvėpavimo lavinimo pratimai. Kaip naudoti balso atspalvius, kalbėjimo tempą, ritmą padėjo įvairių pasakų personažų pamėgdžiojimai. Geranoriškos bendravimo atmosferos sukūrimas, leido vaikams būti laisviems ir kūrybiškiems. Vaidindami mokėsi suprasti kito veikėjo jausmus. O tai tarpusavio bendravimo pagrindas.

Apibendrinimas.

Vaikams patraukli, kūrybiška, aktyvi žaidybinė veikla bendruomenės pastangomis įrengtose edukacinėse erdvėse įgalino sklandesnę kūrybinę veiklą. Kūrybiškumo ugdymas per meninę veiklą padėjo formuoti tikslesnius formų vaizdinius, pagerino vaikų orientaciją erdvėje, formavo vizualinę – motorinę koordinaciją, plėtojo kalbą, o, svarbiausiai, leido atsiskleisti vaikų saviraiškai, pajusti bendravimo džiaugsmą.

Literatūra.

  1. Abukevičius, R. Vaizdingo garso formavimas ir balso lavinimas. V., Lietuvos liaudies kultūros centras. 2006.
  2. Denikytė S., Pečiulienė O. Ikimokyklinio amžiaus vaikų erdvinio suvokimo ugdymo vadovas. Š., 2000.
  3. Dodge D.T., Colker L.J., Heroman C. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. V., 2007.
  4. Drąsutienė, G. Tausokime kalbos balsą. Kaunas: Šviesa, 2006.
  5. Gage N. L., Berliner D. C. Pedagoginė psichologija. V.,1994.
  6. / nu_ koncepcija.
  7. Musteikienė G. Žaidimai rankų pirštams mankštinti. Š., 2001.
  8. Šiaulių lopšelio – darželio ,,Žilvitis“ Ikimokyklinio ugdymo programa ,,Žingsnelis po žingsnelio“ Š., 2018.
  9. Žukauskienė R. Raidos psichologija. V., 2007.
  10. http://www.ldgintarelis.lt/images/Meninė – kūrybinė vaikų raiška“. M., 2013.

Taip pat skaitykite

TĖVŲ INICIATYVOS TELKIANT BENDRUOMENĘ

Meilė Radavičienė, pradinių klasių mokytoja. Raseinių Šaltinio progimnazija. TĖVŲ INICIATYVOS TELKIANT BENDRUOMENĘ Pradinių klasių mokytojos …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.