PER KŪRYBIŠKUMĄ Į SĖKMĘ

Aušra Gudžiūnienė, logopedė metodininkė. Laura Burneikienė, vyresnioji specialioji pedagogė. Raseinių Šaltinio progimnazija.

PER KŪRYBIŠKUMĄ Į SĖKMĘ

Menas vis dažniau tampa svarbia grandimi, jungiančia specialiųjų pedagogų darbą su specialiųjų poreikių vaikais, nes kuriant sudaromos sąlygos vaikų bendravimo, kalbėjimo, savitarpio pagalbos įgūdžiams formuoti (Tamulienė, 2002).

Meninė veikla stimuliuoja motoriką, jos dėka lavėja pasaulio jutiminis pažinimas, pojūčiai, suvokimas,  formuojasi loginis mąstymas ir kalba. Veikdami drauge, vaikai dalijasi patirtimi, daug kalbasi tarpusavyje, pasidalina mintimis bei idėjomis.

Dailės terapija veikia vaikų kalbą kaip veikla, sukurianti kalbėjimo motyvą – klausimais inspiruojanti pokalbį. Menine veikla ugdant vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių,  svarbiausia yra klausinėjimas apie vykdomą veiklą, sukuriamus darbus ir mokymas į tuos klausimus atsakyti kuo smulkiau ir išsamiau, ugdyti rišlųjį pasakojimą.

Paskutinį metų mėnesį, iškritus pirmajam sniegui, vaikai gyvena didžiųjų švenčių laukimu – šv. Kalėdos, Naujieji metai jiems neatsiejami nuo dovanų, linksmybių ir atostogų. Ne paslaptis, kad paskutiniąsias metų savaites, vyraujant šventinei nuotaikai, mokiniams sunku susikaupti rimtam darbui, tad pagalbos mokiniui specialistų veiklos, dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais, organizuojamos kiek kitaip nei įprastai. Jau ketverius metus pagalbos mokiniui specialistai vykdo integruotas veiklas – mokiniai supažindinami su švenčių tradicijomis, etnokultūrinėmis vertybėmis. Įgytas žinias jie taiko kurdami, piešdami, klijuodami darbelius, dirba mišriose grupėse.  Mokiniai išreiškia savo mintis ir nuotaikas, pristatydami kolektyvinius darbus viešai.

Šių veiklų tikslas – naudojant kūrybiškumo ugdymo metodus, ugdyti ir skatinti mokinių kalbinius, komunikacinius, bendradarbiavimo gebėjimus, rašytinę,  rišliąją kalbą, ugdyti pagarbą žmogui, kalbai, etnokultūros vertybėms.

Siekiama įgyvendinti šiuos uždavinius:

• pristatydami atliktas veiklas, mokiniai rišliai reiškia savo mintis, geba jas užrašyti, kalboje vartoja naujas etnokultūrines sąvokas, kontroliuoja  taisyklingą garsų tarimą; atlikdami praktines kirpimo, spalvinimo, klijavimo užduotis, lavina smulkiąją motoriką;
• dirbdami skirtingo amžiaus grupėse, remdamiesi turimais mokėjimais ir jais dalindamiesi, lavina bendravimo, bendradarbiavimo, pagarbos kito nuomonei įgūdžius.

Integruotų veiklų metu taikomi įvairūs metodai ir būdai (darbas grupėse, minčių lietus, demonstravimas, pasakojimas, rašinys, aptarimas, pristatymas). Veiklose dalyvauja priešmokyklinės ugdymo grupės vaikai bei 1-8 klasių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai.

Vaikui svarbu, kad jam sektųsi, kad tai, ką jis daro, būtų pastebėta.  Norėdami pasidžiaugti integruotų veiklų metu atliktais darbais, mokiniai savo darbus pristato progimnazijoje organizuojamoje  parodoje. O geriausias rezultatas – mokinių patirta sėkmė! Kiekvieno mokinio, dalyvavusio veiklose, pastangos pastebėtos  ir  įvertintos, mokiniai apdovanojami dovanėlėmis, padėkos raštais.

     Naudota literatūra:

1. Lebedeva. L. (2013). Dailės terapija: teorija ir praktika. Kaunas: Žmogaus psichologijos studija.
2. Tamulienė V. (2002). Dailės specialioji didaktika. Šiaulių universiteto leidykla.