„The importance of emotions in education”
According to the theory of neurodidactics, there can be no knowledge with no emotions. I have recognized being right for many times while my educational practice. Students maintain the knowledge that they gained while being creators and active participants in the process of education. On one hand, the students experience a wide variety of emotions and impressions; on the other hand, their activities cross the boundaries of a traditional classroom and a lesson. One of the examples could be the German Language Day organised in our school for the second time. The hosts and the organizers of the event are the students: they prepare for the lessons and take them, make friendship bracelets, are familiarized with the German cuisine, attend different events and concerts. All the activities make the students interested in a different culture and its traditions which make them more tolerant towards something new and unknown. As a result, the sudents are motivated to learn the German language.
Remiantis neurodidaktikos teorija, pažinimo nėra, jei nėra emocijų… Per savo pedagoginio darbo praktiką, ne kartą įsitikinau šių žodžių teisingumu. Mokslo metų pabaigoje, paprašius reflektuoti ir įvardinti, kas labiausiai įsiminė ir išliko atmintyje iš praėjusių mokslo metų, ugdytiniai tarsi susitarę vardina tas veiklas, kuriose patys buvo aktyvūs ugdymo proceso kūrėjai ir dalyviai, patyrė vienokias ar kitokias emocijas, o jų veiklos peržengė klasės ir pamokos ribas.
Viena tokių veiklų, jau antrus metus iš eilės vykstančios vokiečių kalbos dienos „Ö kaip vokiškai?“. Projektą inicijuoja Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvoje, Goethe`s institutas, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK), Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) ir Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba (ZfA). Šia iniciatyva siekiama pabrėžti vokiečių kalbos vaidmenį Lietuvos švietimo, kultūros, verslo ir kitose srityse.
Aš ir mano ugdytiniai taip pat neliekame nuošalyje ir mielai įsitraukiame į šį projektą. Tomis dienomis mokyklos fojė nušvinta vokiška atributika, o į pamokas kviečia vokiškos dainelės motyvas. Vokiečių kalbos besimokantieji nestokoja idėjų ir tampa ne tik šventės šeimininkai- iniciatoriai, bet ir aktyvūs dalyviai: patys organizuoja linksmąsias pamokėles, įprastas dalykų pamokas „sutrukdo“ jų „vokiškas intro“ su įvairiais klausimais apie Vokietiją ir dovanėlėmis už teisingus atsakymus, pina draugystės apyrankes, susipažįsta su vokiška virtuve, pusryčiauja vokiškai, dainuoja, šoka, žaidžia… Veiklose aktyviai dalyvauja net mažųjų (pradinių klasių mokinių) tėveliai! Vokiškas šurmulys užsitęsia visą savaitę ir persikelia net už mokyklos ribų: jaunojo vokiečių iliuzionisto Tobias Campoverde šou Chaimo Frenkelio viloje, vokiečių atlikėjo Uwe Kaa koncertas klube „Havana“ arba vokiečių mėgėjų teatro „Ditchenbühne” pasirodymai. Ir žinoma, visa tai lydi pakili džiaugsminga nuotaika, į atmintį įsiręžia neišdildomi įspūdžiai. Taip vaikai skatinami domėtis ir pažinti kitą kultūrą, tradicijas, ugdoma jų tolerancija ir žinoma, – noras mokytis vokiečių kalbos.