Kaip padėti vaikui ruošti namų darbus?

Parengė:

 Šiaulių m. pedagoginės psichologinės tarnybos  specialioji pedagogė ekspertė Renata Kielaitė

Kaip padėti vaikui ruošti namų darbus?

Prasidėjus mokslo metams mokiniai džiaugiasi susitikimu su draugais, tikisi sužinoti

daug naujų dalykų per pamokas, planuoja įdomiai praleisti laisvalaikį įvairiuose būreliuose, tačiau daugelis prisipažįsta nemėgstantys mokyklos dėl mokytojų skiriamų užduočių namuose. Galime pastebėti, kad namų darbai dažnam mokiniui neteikia malonumo ir yra sunki pareiga. Kodėl: ar mokiniai tingi mokytis, ar jiems neįdomu, ar skiriamos užduotys yra per sunkios?

Kompanijos „Microsoft“ tyrimo duomenimis, šiandien esame išsiblaškę daugiau nei

bet kada anksčiau. Išmaniųjų įrenginių dėka smarkiai išaugo žmogaus galimybės atlikti daug užduočių vienu metu, tačiau į vieną objektą sutelkti dėmesį galime vos keletą sekundžių. Su dėmesio koncentracijos sunkumais mokiniai susiduria ne tik per pamokas, bet ir ruošdami namų darbus. Kartais vienos ar dviejų užduočių atlikimas užtrunka kelias valandas, tačiau tik maža dalelė laiko skiriama pačiai užduočiai. 

Dalis vaikų neatlieka namų darbų dėl nuovargio, nes nemoka racionaliai paskirstyti

savo energijos ir laiko, ypač, kai yra didelis užimtumas: pamokos, užklasinė veikla, susitikimai su draugais, kompiuteriniai žaidimai ar bendravimas socialiniuose tinkluose. 

Kita nenoro mokytis priežastis gali būti patiriamas nerimas, stresas mokykloje, įtempti

santykiai su bendraamžiais ir mokytojais, namų atmosfera ir pernelyg aukšti tėvų reikalavimai.

Nenorą mokytis gali iššaukti ir sunkios programos, sudėtingos mokymo priemonės. Mokymo programos parengtos pagal tam tikro amžiaus vidutinių gabumų vaiko galimybes, tačiau kartais pamokose naudojami aukštesnių gabumų mokiniams skirti vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai. Todėl turintis vidutinius ar kiek žemesnius gabumus mokslui vaikas gali gauti ne itin gerus įvertinimus. Taip jo motyvacija mokytis kasdien vis labiau mažėja. Dalis vaikų patiria mokymosi sunkumų dėl objektyvių priežasčių: menkesnių intelektinių gebėjimų, tam tikrų pažinimo procesų (atminties, suvokimo, dėmesio) neišlavėjimo ar sutrikimo. Šiems mokiniams reikalinga didesnė mokytojų, specialistų pagalba.  

Gali būti ir taip, kad vaikas mokytis tingi. Tai gana natūralu, nes atsisakyti žaidimo ir

pereiti į kitokį pasaulį, kuriame jau egzistuoja aiškios pareigos, vaikai nelabai nori − juk jų laisvė smarkiai apkarpoma.

Kodėl reikalingi namų darbai?

Pirma, jų reikia tam, kad mokiniai pakartotų ir įtvirtintų tai, ko išmoko pamokoje.

Antra, namų darbai mokytojui suteikia informacijos apie tai, ar vaikas suprato išdėstytą medžiagą. Trečia, jie reikalingi tam, kad mokiniai įgytų savarankiško darbo įgūdžių. Tačiau kaip tik čia daugelis mokinių turi daugiausia problemų. Nors namų darbai – vaikų, o ne tėvų reikalas, daugumai mokinių reikalinga pagalba ir tėvų palaikymas. Pradinukai dažnai net nepradeda daryti namų darbų, kol negrįžta vakare iš darbo tėvai. 

Kaip galima padėti vaikui namuose? 

Tam reikalinga:

*Tvarkinga, tinkamai apšviesta darbo vieta. Jūsų vaikas turi turėti pastovią jam skirtą vietą pamokų ruošai. Ant stalo turi būti tik reikalingos mokymuisi priemonės. Jei ruošiant pamokas ant stalo bus daug įvairių daiktų (žaislai, telefonas, maistas ir pan.), vaikas darys kelis darbus tuo pačiu metu, taip pat ir nesusijusius su mokymusi.

*Mokymosi aplinka. Susikaupti trukdantys prietaisai: grotuvas, televizorius, radijas, kompiuteris, dulkių siurblys neturėtų veikti vaikui ruošiant namų darbus.

*Laikas. Kartu su vaiku aptarkite savaitės užimtumą (pamokų skaičių per dieną, būrelius) ir nustatykite konkretų laiką, kada bus atliekami namų darbai bei laikykitės sutartos dienotvarkės. *Padrąsinimas. Dažnai pakanka kelių žodžių, kad vaikas prisimintų savo pareigas: „Tu pradėk, tada daugiau laiko liks žaidimams“, „Pabandyk vienas daryti pamokas, o jei kas nepavyks, padėsiu“.

*Pamokų ruošos struktūra. Patarkite vaikui dienos namų darbus padalinti į mažas porcijas. Susitarkite, kad pradėjęs užduotį turi ją atlikti iki galo. Kadangi sėkmė motyvuoja, patarkite pradėti nuo lengviausių užduočių.  

*Trumpos pertraukėlės tarp užduočių. Kadangi septynerių metų vaikai maksimaliai gali sukaupti dėmesį 15 minučių, aštuonerių –devynerių metų –apie 20 minučių, o dešimties –dvylikos metų – apie pusvalandį, jūsų vaikas turi daryti pertraukėles, kurių metu reikia pajudėti, atsigerti.

*Užuominų davimas. Nepavykus atlikti užduoties savarankiškai, duokite konkrečią užuominą, taip netiesiogiai jam padėsite. Vaikui atsidūrus beviltiškoje situacijoje, ženkite pirmą žingsnį : „Aš pradėsiu, o tu darysi toliau“. Šio metodo dažnai nereikėtų naudoti, nes vaikas gali priprasti ir naudotis jūsų pagalba net ir tada, kai pats bus pajėgus atlikti užduotį.

*Palaikymas. Vaikui labai svarbus tėvų palaikymas, supratimas. Girkite savo vaiką, kai jis stropiai dirba ir nesiblaško, gauna gerus įvertinimus, bet neteiskite, kai jam nepasiseka. Svarbu skatinti vaiką nepasiduoti susidūrus su pirma nesėkme, bandyti dar kartą atlikti užduotį. Nereikia pamiršti, kad kiekvienas žmogus yra kažkam gabus, bet ne viskam. Iškilus mokymosi sunkumams, reikia pirmiausia išsiaiškinti priežastį, tada šalinti pasekmes.

*Netaisykite klaidų. Daryti namų darbus yra vaiko pareiga, o juos įvertinti turi mokytojai. Pedagogas turi matyti, ko vaikas nesuprato ir kokią pasiekia asmeninę pažangą. Jei matote, kad iš penkių užduočių jūsų vaikas tris atliko teisingai, pasidžiaukite tuo ir paskatinkite paieškoti, kur suklydo. Jei neras, paieškokite drauge. Pratinkite vaiką tikrintis atliktą darbą ir pačiam surasti klaidas.

*Neatlikite užduočių už vaiką. Padėti vaikui – tai nereiškia pasakyti jam atsakymą ar nupiešti piešinį už jį. Svarbu paklausti, ko vaikas nesupranta, išsiaiškinti, kokios pagalbos jam reikia. Mokymasis yra neatsiejamas nuo klaidų ir bandymų pasitaisyti. Norint kažko išmokti, mokomės klysdami, todėl natūralu, kad reikia ilgai rašyti, kol pavyks graži raidė, daug kartų sudėti, kol skaičiuosime be klaidų. Jei vaikui kažkas neišeina, pasakykite: „Niekam iš pirmo karto nepavyksta, reikia kartoti, kol išmoksi“. Leiskite vaikui pačiam ruošti namų darbus ir pajusti atsakomybę, kas nutinka, jei jie neparuošti. Jei mokytojas įrašys pastabą ar neigiamą pažymį, vaikas jausis nemaloniai ir tai motyvuos jį kitą kartą atlikti namų darbus. 

Pagrindinė taisyklė– nedaryti už vaiką to, ką jis gali padaryti pats.