Parengė: 

Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologas d.doc.  Algirdas Ališauskas

Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė,  psichologijos magistrė Janina Urnikienė            

ATMINTINĖ TĖVAMS APIE AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMUS

       Autizmo požymiai reiškiasi socialinės sąveikos, bendravimo, interesų bei veiklos ir motorikos sutrikimais (savitumais).  Asmenims, turintiems autizmo spektro sutrikimų, būdingi socialinės sąveikos sutrikimai. Jiems būdinga savita kūno poza ir veido išraiška, vengimas žiūrėti į kitų akis; polinkis į vienatvę, noro bendrauti su bendraamžiais stoka,  negebėjimas bendrauti (užmegzti ir išlaikyti santykių) su bendraamžiais. Vaikai nedalyvauja socialiniuose žaidimuose, elgesys neatitinka situacijos ir vaiko amžiaus. Būdingas  susikoncentravimas ties pačiu savimi, empatijos stoka, negebėjimas suprasti kitų žmonių nuotaikų ir išgyvenimų, menka orientacija į kitų norus.

• Neverbalinio ir verbalinio bendravimo sutrikimai. Būdingi sunkumai suprasti kūno kalbą: iš veido išraiškos, kūno judesių, pozų ir gestų nesupranta kitų žmonių siunčiamų signalų ir emocijų; neraiški mimika, neįprastos veido grimasos. Verbalinio bendravimo sutrikimai pasireiškia neįprasta kalbėsena, balso, intonacijos, tembro savitumais; būdingas formalus, pedantiškas kalbėjimas, besikartojantys pasakymai, galvojimas „garsiai“; perkeltinių reikšmių ir prasmių nesupratimas; kalbėjimas gali netarnauti bendravimui, būti nesusijęs su esama situacija; dažnos echolalijos (girdėtų garsų, žodžių ir frazių spontaniškas kartojimas).
• Neįprastai intensyvūs stereotipiški ir riboto pobūdžio pomėgiai ir veikla. Intensyviai domisi viena ar keliomis veiklomis; atlieka tuos pačius veiksmus ir ritualus, nenori keisti rutinos (įprastos veiklos sekos); būdingi stereotipiniai pasikartojantys manieringi veiksmai (sukimasis aplink save, vaikščiojimas pirmyn ir atgal arba ratu, plojimas ar plasnojimas rankomis, rankų purtymas, daiktų „uostymas“ ir kt.); domėjimasis daiktų dalimis ar nefunkcinio pobūdžio žaidimo priemonių elementais (kvapais, spalvomis, garsais ir kt.).
• Asmenims, turintiems autizmo spektro sutrikimų būdingas nerangumas, prasta kūno judesių koordinacija.

 

       Šių asmenų stiprybės pasireiškia domėjimusi tam tikromis sritimis ir veiklomis, jie dažnai pasižymi itin gera atmintimi, jiems būdingas atidumas, detalių matymas.

Ankstyvieji autizmo požymiai:

• Padidėjęs arba sumažėjęs jautrumas aplinkos dirgikliams (garsams, šviesai, kvapams, temperatūros pokyčiams ir kt.).
• Uoslės ir skonio ypatumai („išrankumas“ maistui, polinkis vienos rūšies maistui).
• Savotiškas akių kontaktas ar jo stoka.
• Savotiškas domėjimasis aplinka, vangus/ar pernelyg stiprus reagavimas į aplinką, atrodo neprigirdi, mažai šypsosi; savitas domėjimasis žaislais ir aplinkos daiktais, nesutelkia dėmesio į aplink esančius asmenis ir daiktus.  Stereotipiniai judesiai.
• Skurdus čiauškėjimas, echolalijos.

 

Vaiko, turinčio autizmo sutrikimą, pažinimo ir elgesio ypatumai.   

• Vaiko pažinimui būdingas savitas pažinimo turinys ir kryptingumas: vaikas domisi tik tam tikrais dalykais, atlieka tokias užduotis ir veiklas, kurios jam patinka; neatlieka lengvesnių, bet vaikui nepriimtinų užduočių. Labiau orientuojasi į procesą, o ne į tikslą, veikla gana stichiška, būdingas labiau mechaninis nei prasminis užduoties atlikimas. Itin koncentruojasi į detales, neskiria esminių ir neesminių dalykų ir jų požymių. Veikloje trūksta lankstumo, sunkiai persijungia į kitą veiklą, būdingas veiklos inertiškumas. Geriau suvokia ir supranta nežodinę medžiagą nei žodinę. Negeba žaisti kūrybinių žaidimų, reikalaujančių vaizduotės.
• Gebėjimai įvairiose pažinimo srityse labai netolygūs. Kai kuriose srityse gali pasižymėti puikiais daliniais gebėjimais ir informuotumu bei žiniomis (skaičiavimo gebėjimais; gebėjimais operuoti geometrinėmis figūromis ir kt. vizualiniais stimulais ir simboliais, nustatyti jų visumos ir dalies santykį; konstruoti ir dėlioti objektus; orientuotis žemėlapyje, surasti šalis ir kt.; vardyti žodžius užsienio kalbomis ir kt.). Tačiau gebėjimai ir informacija fragmentiški, nesusieti tarpusavio loginiais ryšiais (suskilusio veidrodžio pažirusių dalių efektas). Būdingi sunkumai susieti ir kryptingai panaudoti turimus dalinius (kartais gana aukštus) gebėjimus ir žinias reikiamose situacijose (atliekant užduotis, mokymosi procese ir pan.).
• Dideli sunkumai adaptyvaus elgesio srityse (komunikavimo, veiklos organizavimo ir savireguliacijos, socialinių įgūdžių, higienos, buities įgūdžių ir savitarnos ir kt.).
• Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, intelekto ir asmenybės struktūra labai individuali Vaikai pagal pažinimo, elgesio, asmenybės charakteristikas gali būti visai nepanašūs vienas į kitą. Vienų labiau sutrikdyti pažinimo procesai, bet geresnė veiklos organizacija ir savireguliacija, kitų, atvirkščiai, geresnės dalinės intelekto charakteristikos, tačiau itin sutrikęs adaptyvus elgesys. Vaikai skirtingi ir pagal asmenybės bei socialinės sąveikos charakteristikas (L. Wing,1983). Vieni jų – vienišiai, atsiriboję („atitolusiųjų“ grupė), kiti- labiau draugiški, priimantys, bet mažai aktyvūs („pasyviųjų“ grupė), dar kiti („aktyvūs, tačiau keisti“) – intensyviai domisi tam tikromis sritimis, vyrauja ritualai, būdingi bendravimo sutrikimai ir motorinis nerangumas.

 

       Anot S. Lesinskienės, tėvams didžiausią nerimą kelia šių vaikų elgesio sutrikimai 

(89 proc.), supratingumo stoka ir mokymosi problemos (89 proc.), bei bendravimo sunkumai (69 proc.).

      Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą,  psichologinių charakteristikų netolygumas ir individualumas yra pagrindinė priežastis dėl kurios jų ugdymas turėtų būti maksimaliai individualizuotas, atsižvelgiant į vaiko gebėjimų  struktūrą, elgesį ir specialiuosius ugdymosi poreikius.

 

      Kiekvienas vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą,  norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų (Ellen Notbohm, 2012).

1. Pirmiausia aš esu vaikas. Nesu vien autistas. Autizmas tėra vienas iš mano būdo bruožų, jis neapibūdina manęs kaip asmenybės.
2. Mano jutiminis suvokimas sutrikęs. Tai reiškia, kad įprasti kasdieniai reginiai, garsai, kvapai, skoniai ir prisilietimai, kurių jūs net nepastebite, man gali sukelti skausmą. Tokia aplinka man dažnai atrodo priešiška, todėl aš stengiuosi apsiginti.
3. Prašau neužmiršti skirti „nenoriu“ (nusprendžiu nedaryti) nuo „negaliu“ (nesugebu).
4. Aš mąstau konkrečiai, kalbą suprantu pažodžiui. Vaizdingi posakiai, užuominos, niuansai, dviprasmybės man dažniausiai nesuvokiami.
5. Mano žodynas ribotas. Ne visada suprantu kontekstą ar savo vartojamus žodžius.
6. Kalbėti man sunku, todėl remiuosi rega. Užuot aiškinęs, verčiau parodyk man, kaip tai padaryti. Rodyk daug kartų, nes nuolatinis kartojimas man padeda mokytis.
7. Sutelk dėmesį ne į trūkumus, bet gebėjimus ir lavink juos. Ieškok mano pranašumų – ir rasi.
8. Padėk man bendrauti. Paragink kitus vaikus pakviesti mane prisidėti prie jų, patark, kaip dera tinkamai bendrauti ir atsižvelgti į kitų vaikų norus.
9. Pasistenk nustatyti, kas išmuša mane iš pusiausvyros. Pykčio proveržiai, kaprizai, „ožiai“ ištinka dėl to, kad viena ar kelios mano juslės perkrautos. Užsirašyk, kada taip nutiko, kokiomis aplinkybėmis, su kokiais žmonėmis ir kas vyko. Taip paaiškės priežastys ir dėsningumai.
10. Mylėk mane besąlygiškai. Aš nepasirinkau autizmo. Tai nutiko man, o ne tau. Jei mane palaikysi

ir lavinsi, galimybių atsivers daugiau, nei manai.

 

Knygos, kurias verta paskaityti

Ellen Notbohm (2012). Kiekvienas autistiškas vaikas norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų. Tyto alba.

Rothenberg M.(1998). Vaikai smaragdo akimis. Istorijos apie ypatingus berniukus ir mergaites. Vilnius.

Kino filmai, kuriuos verta pažiūrėti

Kas griaužia Gilbertą Greipą (Whats Eating Gilbert Grape,1993).

Maratonas (Marathon, 2005).

Juodas balionas (The Black Balloon, 2008).

Vandenyno rojus (Ocean Heaven, 2010).