Pavasario atostogos Prancūzijoje.

Jau antrus metus iš eilės pavasario atostogas prancūzų kalbos besimokantys mokiniai praleidžia kelionėje. Pakeliui į Prancūziją aplankėme antrą pagal dydį Belgijos miestą – Antverpeną. Gidė Rasa mus supažindino su gimtuoju Rubenso miestu, kurį puošia XVI – XVII a. architektūros paminklai: Rubenso namas, Šv. Mergelės Marijos katedra, Šv. Jokūbo bažnyčia, kurioje palaidotas garsusis tapytojas, pagrindine Antverpeno gatve Meir, Didžiąja aikšte su Brabo fontanu, renesansine rotuše ir gildijų pastatais. Visi nekantriai laukėme apsilankymo Paryžiaus Disneilende – populiariausiame Europos pramogų kurorte, kurį sudaro Disneilendo parkas ir Volto Disnėjaus studijos parkas. Fantastiška, nepamirštamų įspūdžių kupina diena pralėkė kaip akimirka. Kvapą gniaužiantys atrakcionai kėlė baimę, o nuostabios dekoracijos ir personažai nepaliko nei vieno abejingo. Paryžius mus pasitiko su liūtimi, tad patyrėme dar ir gamtos išbandymą. Permirkę iki paskutinio siūlo, nėrėme į meno ir istorijos lobyną – Luvro muziejų. Gidė Rasa jau iš anksto mums pristatė garsiojo Leonardo da Vinči paveikslo „Mona Liza“ istoriją, tad muziejuje beliko tik juo gėrėtis ir priimti paveikslo skleidžiamą energiją. Išlindusi saulutė išdžiovino drabužius, todėl ir vėl galėjome grožėtis Paryžiumi: Sitė saloje esančia Paryžiaus Dievo Motinos katedra, Lotynų kvartalu, Invalidų rūmais, kur palaidotas garsusis imperatorius Napoleonas Bonapartas. Vėliau laukė pakilimas į Eifelio bokštą, iš kurio atsivėrė meilės miesto panorama. Vakarop patraukėme į Monmartro rajoną, kuris yra įsikūręs ant aukščiausios miesto kalvos. Vingiuodami siauromis gatvelėmis užlipome į kalną ant kurio stūkso įspūdingo grožio Šventosios Širdies bažnyčia. Viduje tvyranti ramybė ir sakralumas tarsi sugrąžino jėgas, uždegę žvakutes išsakėme padėkas ir intencijas Aukščiausiajam. Romantiškai nusiteikę ir besigrožėdami vakarėjančiu Paryžiumi grįžome į viešbutį. Kitą dieną mūsų laukė apsilankymas architektūros šedevru laikomoje Liudviko XIV karališkoje rezidencijoje – Versalio rūmuose. Rūmai nuo pat pradžių buvo kuriami siekiant stebinti ir kurti didybės įspūdį. Tad gėrėjomis rūmų menėmis, jose esančiais meno šedevrais, atspindinčiais monarchų gyvenimą.  Besidomintiems menu ir istorija – tai tikras informacijos ir kūrinių lobynas. Versalio rūmai turi nuostabų sodą ir parkus, kurių projektai ir išplanavimai padarė ryškią įtaką visoms XVIII Europos karalių rezidencijoms. Vėliau pasivaikščiojome ir po patį Versalio miestą, kuris ne toks jau ir mažas – jame gyvena apie 88 000 gyventojų. Kelios dienos Prancūzijoje pralėkė labai greitai, tad kad ir kaip buvo gaila, reikėjo atsisveikinti su šia šalimi. Pakeliui namo sustojome į viduramžių architektūra garsėjantį Vokietijos miestelį – Rotenburgą prie Tauberio. Visą miestelio senamiestį juosia gynybinė siena, kuria galima jį apeiti per 2,5 valandos. Miestelis garsėja tuo, kad V, Disnėjaus filmas Pinokis buvo pieštas remiantis Rotenburgo vaizdais. Čia mėgavomės nuostabaus skonio ledais ir populiariausiu Rotenburgo desertu  – „sniego gniūžtėmis“.

 Į šią kelionę vyko kelių mokyklų mokiniai, tad vaikai susirado naujų draugų, tobulino pažinimo, komunikavimo, socialines emocines kompetencijas, „pasitikrino“ savo gebėjimą elgtis atsakingai, savarankiškai, pasirūpinti savimi. Keliautojų patirti įspūdžiai ir emocijos išliks ilgai.

„Kartą per metus nukeliauk ten, kur dar niekad nesi buvęs“ (Dalai Lama). Tad kur keliausime KITAIS METAIS?

Prancūzų kalbos mokytoja Vilma Vaitekutienė

1 2 3 ►