Svarbi informacija !
Atsargiai – paauglys!

Atsargiai – paauglys!

Kai kalbama apie paauglius, omenyje turimos nevaldomos būtybės, su kuriomis labai sunku kontaktuoti. Tai 12 – 17 metų vaikai, kurių gyvenime šis laikotarpis nėra lengvas. Vaikai tampa uždari, nebendraujantys ir net agresyvūs. Net harmoningose šeimose šis periodas jiems yra pats sunkiausias. Tėvams taip pat sunku rasti bendrą kalbą su savo jau paaugusiais ir pasikeitusiais vaikais.
Kas vyksta su vaiku?
Žinoma, bet kokiame amžiuje vaikai būna kaprizingi, neklaužados, pyksta ir apgaudinėja. Tačiau paauglystės ypatumas yra ne tai. Šio amžiaus specifika – abejonė absoliučiu tėvų autoritetu. Tai gali šokiruoti tėvus, bet čia nėra nieko smerktino ar nesveiko – tai normalus reiškinys būdingas visiems paaugliams.
Šio paauglių konfliktiško elgesio priežastis yra jų pagreitintas vystymasis. Šiame amžiuje jų gebėjimai siekia suaugusiųjų lygį. Tad nenuostabu, kad paauglys pradeda suvokti save kaip suaugusįjį, reikalauja žiūrėti į jį kaip į suaugusį, o nelaikyti vaiku.
Paauglių bėda dažnai tampa žemas savo vertės supratimas. Jei manote, kad šiuo gyvenimo metu jūsų vaikui lengva, tuomet jūs smarkiai klystate. Tik įsivaizduokite visus globalius pokyčius, vykstančius jo gyvenime šiuo laikotarpiu. Jis pradeda sparčiai augti, balsas pradeda keistis, jis ima jaustis negražus, tampa pažeidžiamas net dėl jam nesuprantamų priežasčių. Jis nepatenkintas, visų pirma, savimi ir visais aplinkiniais žmonėmis taip pat.
Paaugliams dažnai stinga savigarbos: jie nepatinka patys sau, mano esantys kvailesni, bjauresni už kitus, mažiau talentingi negu draugai. Jie įsitikinę, kad niekam neįdomūs. Norėdami tapti populiaresniais, jie leidžiasi vadovaujami bendraamžių, kad įsilietų į draugų būrį, kitus stengiasi nustebinti neeiliniu makiažu ar išskirtiniais drabužiais. Jų elgesys tampa iššaukiantis, o poelgiai nenuspėjami.
Būti paaugliu nelengva. Prisiminkite, kaip patys jautėtės paauglystėje: padidėjęs dirglumas ir pažeidžiamumas, supratimo iš tėvų trūkumas, vis sudėtingesni vidaus ir išorės pasikeitimai; bandymai įrodyti, kad esi ne mažas vaikas ir net kova už laisvę. Tai nėra lengva, ar ne?
Galima užtikrintai sakyti, kad paaugliui šiuo periodu yra pakankamai sunku. Dabartiniu metu paauglį pasiekia gausaus informacijos srautas, kuris ateina iš visur. Jis gali sužinoti apie ką tik nori per internetą, televiziją ir pan. Dėl tokio didelio informacijos kiekio, vaikai jaučiasi daug daugiau išsilavinusiais, daugiau suaugusiais. Tačiau žiniasklaida nepadeda vaikams suprasti savęs ir išmokti kontroliuoti savo veiksmus.
Kokie vaiko motyvai, kai jis sąmoningai konfliktuoja su jumis, neklauso, daro viską kas jums nepatinka, užsidaro savyje, stebina visus savo ekscentrišku elgesiu ir tampa visiškai nekontroliuojamas? Ir svarbiausia, ką daryti šioje situacijoje, kaip elgtis?
Pagrindinė tokio elgesio priežastis, kaip jau minėta, tai vaiko ribotumas. Jis yra tarp vaikystės ir paauglystės, tarp norų, poreikių ir galimybių nesuderinamumo. Save laikydamas suaugusiu, paauglys negali suprasti, kodėl suaugusieji jį laiko vaiku. Tai sukelia jam daugybę klausimų. Kas jis, ar ne suaugęs protingas žmogus? Jeigu jis yra laikomas vaiku, tai kaip jam elgtis su kitais?
Tai ilgas ir sunkus savęs atradimo laikotarpis, bandymas suprasti suaugusius ir bendraamžius, susipažinimas su priešingos lyties atstovais ir teisingo bendravimo su jais paieška. Būtent santykiai su priešinga lytimi – širdies dalykai, keliantys paaugliui didžiausią susidomėjimą. Tai meilės problemos dažniausiai užgožiančios visas vaiko mintis ir sukeliančios jam baisias kančias. Jeigu nepadėsime savo vaikui šiuo kraštutiniu laikotarpiu, jam nepatarsime, vaikas gali padaryti klaidų, kurios gali sukelti daug įvairių pasekmių. Daugelis paauglystėje padarytų klaidų žmogaus atmintyje išlieka visam laikui ir gali turėti įtakos ateityje.
Kita tema, kuri nuolat knibžda paauglio galvoje – tai santykiai su bendraamžiais ir jo vieta tarp jų. Vaikui labai svarbi tampa bendraamžių nuomonė apie jį, jis nori būti autoritetu jų tarpe ir padaryti jiems įspūdį. Bendravimas su draugais jam tampa beveik pagrindiniu užsiėmimu. Jie bendrauja visur: mokykloje, telefonu, internetu, gatvėje. Tik draugijoje jie pagaliau gali jaustis nepriklausomi. Tačiau kad ir kiek bebūtų pas paauglį draugų, jis vis tiek nerimaus galvodamas kokį įspūdį daro kitiems ir visada stengsis gerai atrodyti jų akyse.
Kaip rasti bendrą kalbą su paaugliu?
Visi aukščiau minėti pokyčiai, kurie vyksta vaiko paauglystės laikotarpiu, apverčia aukštyn kojomis ne tik jo, bet ir visos šeimos gyvenimą. Jūs jau sunkiai atpažįstate savo vaiką – jis tapo visai kitu žmogumi. Štai kodėl pamirškite, kad jūsų vaikas mažas – jis nebėra toks. Jūs turite iš naujo pažinti jį, suprasti jo pomėgius, baimes ir troškimus. Priimkite jį kaip naują draugą, atidžiai klausykite ką jis jums pasakoja.
Keli patarimai tėvams, nenorintiems prarasti ryšio su savo paaugliu vaiku:

  1. Viena iš sėkmingų santykių su vaikais paslapčių – gebėjimas klausytis. Žinoma, mamai ir tėčiui labai sunku susitaikyti su tuo, kad jų vaikas užaugo ir turi asmeninius interesus bei nepriklausomą nuomonę. Tačiau jums tiesiog reikia su tuo susitaikyti ir mokytis jo klausytis taip, tartum klausytumėtės savo bendraamžio – visiškai rimtai, įsiklausant į kiekvieną jo žodį. Būtent taip jūs leisite vaikui suprasti, kad jį vertinate rimtai, kad jo nuomonė jums yra svarbi. Tik tokiu būdu laimėsite jo prielankumą.
  2. Dar viena taisyklė santykiuose su paaugliu yra tvirtų ribų nebuvimas. Visiškai nebūtina stebėti kiekvieną savo palikuonio žingsnį ir vadovauti kiekvienam jo veiksmui. Nedrauskite visko vaikui tik todėl, kad jūs norite įrodyti savo galią jam – tai tik jį žemina ir žeidžia. Jei tai, ką jis nori padaryti yra proto ribose – tegul daro. Jeigu jums kyla abejonių dėl galimų pasekmių – pasidalinkite savo nerimu su juo ir jis jūsų neapvils. Vaikas nieko neišmoks iš jūsų paskaitų ir moralų – jis turėtų mokytis pažinti pasaulį remdamasis savo paties patirtimi, pats klysti ir savo klaidas taisyti. Duokite jam galimybę mokytis ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
  3. Pasirinkimo teisė ir veiksmų laisvė paaugliui yra būtini. Nepirškite savo nuomonės ir patarimų tik todėl, kad jūs suaugę. Skatinkite jo nepriklausomybę ir džiaukitės kai jūsų vaikui sekasi atlikti tai, ką yra sumanęs. Jei kažkas nepasisekė – nuraminkite jį ir patarkite pabandyti dar kartą. Tai suartins jus su paaugliu ir padės rasti bendrą kalbą.
  4. Niekada nepamirškite koks jūs pats buvote paauglys. Papasakokite vaikui apie savo padarytas klaidas, apie baimes ir pasipiktinimus, apie tai ką paauglystėje esate patyręs. Tai leis jūsų vaikui suprasti, kad jis yra toks pat kaip visi, kad tai kas su juo vyksta yra normalu ir tai, kad jūs – toks pats žmogus, kaip jis. Nesistenkite atrodyti geresnis nei iš tikrųjų esate, pripažinkite savo klaidas. Jei jūs nežinote, negalite ar kažko nemokate – tiesiog pasakykite jam apie tai. Niekada nemeluokite savo vaikui, net mažiausias melas gali pražudyti jo pasitikėjimą jumis. Jeigu būsite su juo sąžiningi – jis jumyse matys draugą ir patarėją.

Labai dažnai be jokios priežasties kinta paauglio nuotaika ir elgesys. Tai taip pat jo amžiui normalus reiškinys. Pasistenkite į tai reaguoti ramiai, supraskite, kad tokie pokyčiai nepriklauso nuo paties paauglio, nes net jis pats nesupranta kas su juo vyksta. Nesinervinkite, šis periodas praeis.
Nelenktyniaukite su vaiku. Jūsų santykiai ne kova už vadovaujantį vaidmenį šeimoje. Nereikia stengtis žeminti savo vaiko, rodyti savo valdžią, neteisingai jį bausti tik todėl, kad galite tai padaryti. Šeima – tai viena komanda, kuri darbuojasi kartu ir jūsų vaikas ne konkurentas, o partneris, todėl atitinkamai su juo elkitės.
Bausmės, grasinimai, įžeidinėjimai skirti paaugliui gali sukelti nepataisomų pasekmių – jūs galite visam laikui prarasti savo vaiko meilę ir pasitikėjimą. “Nelaužykite” vaiko norėdami padaryti jį nepriekaištingu, tai vis vien nepavyks, o santykiai bus sugadinti.
Negalvokite, jei jūs esate suaugę, tai viską suprantate teisingai. Santykiuose su paaugliu negali būti konkrečios elgesio schemos – jie nenuspėjami ir visi labai skirtingi. Jeigu jūs tikrai norite pasiekti tarpusavio supratimo – kuo daugiau su juo kalbėkitės, skaitykite šia tema psichologinę literatūrą, nevenkite esant reikalui apsilankyti pas psichologą, kuris gali duoti naudingų patarimų. Visa tai padės jums pasiekti norimą tikslą.

Šeimos kodeksas

Įdomus būdas rasti tarpusavio supratimą šeimoje gali būti jūsų šeimos kodeksas, kurį sudarysite patys šeimos pasitarime. Jį galima gražiai apipavidalinti ir pakabinti matomoje vietoje. Šiame kodekse svarbu pabrėžti, kad jūs, suaugusieji, ne robotai, o tokie pat žmonės kaip jūsų paauglys vaikas, kad jūsų tėviška patirtis ne viską žinanti, kad ir jums dar reikia mokytis. Kodekse svarbią vietą turi užimti savitarpio pagarba, supratimas, mokėjimas išklausyti, nebijoti atskleisti savo baimes ir nuogąstavimus. Semkitės patirties kartu, dalindamiesi nuomone vienu ar kitu klausimu.
Būkite dėkingi vieni kitiems už viską ką gero vienas kitam esate padarę, o blogį tiesiog užmirškite. Nevenkite įsiklausyti į savo vaiko nuomonę ir pasitarti su juo, tikrai sužinosite kažką naujo ir naudingo, o tai gali jums kuo nors net padėti.
Šeimos laimei daug nereikia – tik meilės ir tarpusavio supratimo. Štai ir visa sėkmės paslaptis.

Autorius: Kristina Jankūnienė

Parašyk savo nuomonę

Scroll To Top