SOCIALINIŲ, EMOCINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS MOKYKLOJE

Parengė Rita Aginskienė, Rima Krivickienė, pradinių klasių mokytojos metodininkės. Raseinių Šaltinio progimnazijos.    

 

SOCIALINIŲ, EMOCINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS MOKYKLOJE

Vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos – tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Stebima, kad dėl socialinio emocinio ugdymo stiprėja teigiamos mokinių nuostatos mokyklos atžvilgiu, mažėja rizikingo elgesio, gerėja mokinių pasiekimai.

Mokykloje mokoma daugybės dalykų, kurių ne visuomet prireikia tolimesniame gyvenime. Pasak Čedavičienės D. (2008) mokytojai, dažniausiai nerimaujantys dėl mokinių matematinio ar kalbinio neraštingumo, pradeda suprasti, kad mokytis pažinti savo jausmus ne ką mažiau svarbu nei lavinti skaitymo ar skaičiavimo įgūdžius. Gebėjimas susirasti draugų ir puoselėti draugystę, sėkmingai įsitraukti į grupę, inicijuoti pokalbį ir išklausyti, atskleisti save, drąsiai pasipriešinti skriaudėjams, atjausti kitus,  įveikti sunkumus, išspręsti konfliktus, būti savikritiškam, motyvuoti save sudėtingomis aplinkybėmis, drąsiai žvelgti į sunkumus, nesidrovėti artimumo  yra tie įgūdžiai, kurie reikalingi gyvenime norint būti sėkmingu ir laimingu.

Kaip teigia Lekavičienė R, Antinienė D. (2012) aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis.

Socialinių emocinių kompetencijų ugdymas yra procesas, kuris apima žinių, nuostatų ir įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą, jame dalyvauja tiek vaikai, tiek suaugusieji:

  1. Savimonė – geras savo emocijų ir vertybių, kurios tarnautų atsparumui ir gebėjimui save apriboti, žinojimas: gebėjimas atpažinti savo jausmus, mintis, juos įvardyti ir suprasti, kaip visa tai veikia elgesį. Ši kompetencija apima savęs suvokimą, stiprybių ir silpnybių įvertinimą, gebėjimą išsikelti realius tikslus, pasitikėjimą savimi ir optimizmą; savarankiškumą; dvasingumą; teigiamą mąstymą; aktyvų veikimą.
  2. Atsakingas sprendimų priėmimas – moralūs ir konstruktyvūs sprendimai, susiję su asmeniniu ir socialiniu elgesiu: problemos identifikavimas, situacijos analizė, problemos sprendimas, veiksmas, įvertinimas, asmeninė, socialinė moralinė atsakomybė.
  3. Tarpusavio santykiai – pozityvių santykių formavimas, darbas komandoje, veiksmingas konfliktų sprendimas: komunikavimas, socialinis įsitraukimas, santykių kūrimas, darbas bendradarbiaujant, derybiniai gebėjimai, atsisakymo gebėjimai, konfliktų valdymas, gebėjimai ieškoti pagalbos ir ją rasti.
  4. Socialinis sąmoningumas – supratimas ir empatiškumas kitų atžvilgiu: sugebėjimas pažvelgti iš kito perspektyvos, empatiškumas, socialinės įvairovės pripažinimas, atsakomybė už kitus.
  5. Savitvarda – emocijų ir elgesio valdymas siekiant savo tikslų: impulsyvumo kontrolė, streso valdymas, motyvacija ir disciplina, tikslų nusistatymas, organizaciniai gebėjimai.

Socialinis emocinis ugdymas turi būti organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y. ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, tėvai) įgytų žinių, nuostatų, įgūdžių ir kompetencijų, būtinų psichikos sveikatai stiprinti ir išsaugoti. Pokyčiai reikalauja naujų žinių, požiūrių ir patyrimų. Būtent patyriminė praktika yra efektyviausia priemonė savęs pažinimui ir tobulėjimui.

Mūsų, Raseinių Šaltinio progimnazijos, mokytojai, dalyvavo 120 akademinių valandų programoje „Emocinio intelekto lavinimas Lietuvos ugdymo įstaigose“. Mokykla yra Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos narė. Dalyvaudami programoje įgijome teorinių žinių, daug ką išbandėme praktiškai, išmokome įrankių ir technikų, kaip taikyti Emocinį intelektą klasėje.

Mokykloje vykdome LIONS QUEST ,,Laikas kartu” programą. Tai programa, kuri padeda mokytojams kurti saugią mokymosi aplinką ir išmokyti vaikus įgūdžių, padedančių pasiekti sėkmę mokykloje ir gyvenime.

Programos metu ugdomos kompetencijos ir įgūdžiai: savimonė, savitvarda, socialinis sąmoningumas, bendravimas, bendradarbiavimas, atsakomybė, sprendimų priėmimas, aukštesnio laipsnio mąstymo įgūdžiai, problemų sprendimas, nepasidavimas neigiamai bendraamžių įtaka, santykių stiprinimas, dėkingumas šeimai, tikslų iškėlimas, skatinamos vertybės, savidrausmė Sveika gyvensena be psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, pagarba sau ir kitiems, įsipareigojimai šeimai, atsakingumas, sąžiningumas, drąsa, pagalba kitiems.

Naudota literatūra:

  1. Internetinė svetainė Dramblys.lt
  2. R. Kunickienė ,,Mokymų programos ,,Emocinio intelekto lavinimas ugdymo įstaigoje“ praktinis vadovas (2016)
  3. Čedavičienė D. (2008)   Socialinio ir emocinio intelekto mokymo reikšmė žalingo elgesio, kvaišalų vartojimo prevencijai. Prieiga per internetą
  4. Lekavičienė, R., Antinienė D. (2013). Emocinis intelektas: matavimo problemos ir galimybės. Prieiga per internetą

Taip pat skaitykite

INŽINERINIS UGDYMAS BENDRADARBIAUJANT

Irma Riukienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Inga Razanovienė mokytoja. Šiaulių Simono Daukanto gimnazija.  INŽINERINIS UGDYMAS BENDRADARBIAUJANT …